Ar Žemė gali patenkinti žmonijos apetitą?

Manau, daugelis esate matę bent vieną distopinį filmą. Juose dažnai vaizduojama zombių apokalipsė, ateivių invazija ar ekologinė katastrofa.

Dabar mokslininkai svarsto, kada ir kodėl Žemė, mūsų namai, nebepajėgs išnešioti žmonių. Tad ir pakalbėkime apie vieną iš opiausių ir sudėtingiausių problemų – žmonių skaičių.

 Per geografijos pamokas mokėmės, jog Lietuva yra senstanti valstybė. Tačiau 2022 metų vasarį pasaulis pasiekė 8 milijardų žmonių ribą. Žmonių populiacijos augimas tiesiogiai susijęs su ekologine krize. Didėjant žmonių skaičiui, reikia vis didesnių žemės plotų jiems išmaitinti, daugiau geriamojo vandens, didėja skurdo, bado lygis, o su jais ir rizika susirgti užkrečiamomis ligomis. Užkrečiamųjų ligų prevencijai naudojamos kaukės, testai ir kiti reikmenys taip pat prisideda prie taršos. Be to, didėjant gyventojų skaičiui didėja ir mirštančiųjų. Todėl plečiasi kapinės, jas plečiant kertami miškai, naikinamos gyvūnų buveinės. Susiformavusi tradicija laidoti žmones karstuose su plastikiniais papuošimais, taip pat veikia dirvožemio ir gruntinių vandenų kokybę. Ir tai yra ne tik ekologiją liečiantis klausimas. Yra labai sunku rasti būdų, kaip reguliuoti žmonių skaičiaus augimą, nepažeidžiant žmonių teisių ir laisvių.

 

Ar ateityje visi tapsime vegetarais?

 

 Prognozių, koks galėtų būti maksimalus žmonių skaičius, kurį pajėgtų išlaikyti Žemė, yra labai skirtingų. Jos varijuoja nuo 1 milijardo iki net 1 trilijono. Maksimalų žmonių skaičių veikia daug aplinkybių: technologijų vystymosi greitis, ekologinė, ekonominė, socialinė ir politinė situacija skirtingose šalyse. Todėl tiksliai nuspėti ateitį sudėtinga. Mokslininkai, bandydami apskaičiuoti, kiek žmonių Žemė galėtų išlaikyti, žiūri į skirtingus rodiklius. Pavyzdžiui, vieni mokslininkai atkreipia dėmesį į skirtingas Žemės ekosistemas ir žmonių poveikį joms, kiti skaičiuoja atsižvelgdami į įvairių žaliavų kiekį. Dauguma mokslininkų mano, kad Žemė pajėgtų išmaitinti apie 10 milijardų gyventojų. Tokiu atveju visa dirbama žemė turėtų būti skirta augalinėms kultūroms auginti. Tačiau neužtektų pašaro maisto pramonei auginamiems gyvuliams. Bet juk ne visi žmonės norės tapti vegetarais, todėl iškils problemos išmaitinti 10 milijardų žmonių. Remiantis dabartiniais spėjimais, populiacija turėtų pasiekti 10 milijardų apie 2050 metus.

Labiausiai nukenčia silpniausi

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog gyventojų skaičius skirtinguose regionuose auga nevienodai. Ekonomiškai stipresnėse šalyse gimstamumas krenta, populiacija senėja. Pradeda trūkti darbuotojų, reikia vis daugiau pajamų skirti vyresnio amžiaus žmonių išlaikymui. Tačiau silpnesnės ekonomikos šalyse gyventojų skaičius didėja itin sparčiai. Be to, yra nustatyta, jog ekologinės katastrofos labiausiai paveikia ekonomiškai silpnesnių šalių gyventojus. Tokie regionų skirtumai didins ne tik socialinę atskirtį, bet ir vers gyventojus migruoti į ekonomiškai stipresnes šalis. Tai gali sukelti įvairių konfliktų.

 

Švietimo supergalia

  Tad kaip būtų galima efektyviai reguliuoti žmonių skaičių? Svarbiausia – šviesti žmones apie šeimos planavimo būdus. To pavyzdys galėtų būti Zimbabvė. Nuo 1950 iki 2023 m. gimstamumas šioje šalyje nukrito nuo 7 iki 3 vaikų moteriai. Prie šių rezultatų prisidėjo valdžios priimti nuostatai. Šalyje apie populiacijos augimą yra mokoma mokyklose, bandoma užtikrinti kuo prieinamesnę sveikatos priežiūrą vaikams ir motinoms. Taip pat Nacionalinės šeimos planavimo tarybos darbuotojai keliauja po kaimus bei atokesnes vietoves, aiškina gyventojams apie populiacijos augimo padarinius, suteikia galimybę nemokamai įsigyti kontraceptikų.

Dar vienas būdas norint tikrai efektyviai sumažinti žmonių skaičių, tai taikyti vieno arba dviejų vaikų politika, kaip tai darė Kinija. Apie tai skaitykite kitame straipsnyje.

Hildė Maciulevičiūtė II d

Straipsniui naudoti šaltiniai:

https://www.macrotrends.net/countries/ZWE/zimbabwe/fertility-rate

https://www.wri.org/insights/how-sustainably-feed-10-billion-people-2050-21-charts

https://www.news-medical.net/news/20220707/Scientists-appeal-for-global-population-control.aspx

https://www.science.org.au/curious/earth-environment/how-many-people-can-earth-actually-support

https://www.theworldcounts.com/challenges/state-of-the-planet/overuse-of-resources-on-earth

https://www.nbcnews.com/id/wbna44860924

Apie mus

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija yra pirmoji lietuvių gimnazija, kurią 1915 metais įkūrė M. Biržiška, J. Basanavičius ir P. Gaidelionis. Kaip ir anuomet, gimnazija užtikrina efektyvų ir kokybišką mokymą ir mokymąsi bei yra atvira pozityviai kaitai. Šiandieninė gimnazija siekia tobulėti, puoselėja savo tradicijas, tautiškumą, toleranciją, lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų, suteikia visapusiškų žinių, padėsiančių jaunam žmogui rasti savo vietą Lietuvoje ir Pasaulyje, tad ir mokyklos bendruomenė yra bendradarbiaujanti, susitelkusi, iniciatyvi, geranoriška, kultūringa, kurianti saugią aplinką, pasitikinti savo sugebėjimais ir besididžiuojanti savo mokykla, kurią pati kiekvieną dieną ir kuria.

Socialiniai tinklai

Naujienos

Meniu