Kur bibliotekos pradžia?

Iš pirmųjų mokyklos posėdžių protokolų matome, kad 1915 metų lapkričio 11 (spalio 29) dienos posėdyje nutarta įsteigti  lietuviškų, rusiškų, vokiškų, lenkiškų knygų knygynėlį, sudarytą iš parinktų tinkamiausių leidinių kalbos ir turinio atžvilgiu bei atitinkančių dalyko išdėstymo sritį.

Mokinių knygynas pradeda veikti gruodžio 22 (sausio 2 dieną). Jį sudarė 2 patalpėlės: vien skirta mokytojams, kita – mokiniams. Mokinių knygynas susideda iš lietuviškų ir lenkiškų knygų, kurias gimnazija perkasi iš savo lėšų arba jas dovanoja įvairūs aukotojai. Lietuviškų knygų apie 2 tūkst., lenkiškų – apie 1,5 tūkst. Rusiškų knygų mažai kas teskaito ir jos laikomos mokytojų knygyne. Žurnalų knygynas nelaiko, nes per ankštos patalpos. Kaip rašoma, tai buvo 2×2,5 m. patalpėlė.

Mokytojų knygynas daugiausia susideda iš rusiškų knygų. Yra kelios dešimtys veikalų iš gamtos istorijos ir literatūros srities. Visa kita – įvairūs mokslo vadovėliai, žodynai, enciklopedijos. Viso apie pora tūkst.

1918 rugpjūči0 31d. knygų padaugėjo, todėl:

Iš 1919 metų rugpjūčio 23 dienos protokolo matyti, kad mokykloje pradeda dirbti Vaclovas Biržiška, šalia dėstomų 28 pamokų jis išrenkamas dirbti knygininku.

Nors V.Biržiška gimnazijoje dirbo tik iki suėmimo 1920 m. spalio 12 d., tačiau visas jo kaip mokslininko, tyrinėtojo, bibliografo darbas susijęs su bibliotekininkystės, bibliografijos sritimi. Svarbus jo požiūris į bibliotekas, kad jose turi būti įvairių krypčių literatūra, kuri turi atitikti “visokio judėjimo ir požiūrių žmonių interesus ir poreikius“. Jis teigė, kad biblioteka turi būti sudaryta iš 5 elementų: skaityklos, knygų, bibliotekininkų, patalpų ir lėšų.

Vaclovas Biržiška nuveikė daug darbų bibliotekininkystės, bibliografijos knygų istorijos srityse, savo brošiūrose ir straipsniuose kūrė ir tikslino bibliotekininkystės terminiją. Jo nuopelnas, kad aptarta ir išaiškinta „knygyno“ sąvoka ir pakeista į bibliotekos, o knygininko – į bibliotekininko.

Savo vėlesniuose straipsniuose V. Biržiška rašė, kad ne skaitytojas turi ieškoti knygos, bet knyga skaitytojo. Kitas bibliotekos tikslas- ugdyti skaitytojus, skleisti mokslo žinias plačiuose gyventojų sluoksniuose. Šios jo mintys aktualios ir po tiek metų.

2015 metais, gimnazijai švenčiant savo 100-ąjį jubiliejų, biblioteka pavadinta jos įkūrėjų BIRŽIŠKŲ vardu.

1. V. Juknaitė. „Išsiduosi. Balsu“ (ištraukos).
2. M. Remarkas. „Vakarų fronte nieko naujo“.
3. Vydūnas. „Tėvynė ir žmogus“ (iš Vydūno „Septyni šimtmečiai lietuvių ir vokiečių santykių“) .
4. Geda. „Giesmė apie pasaulio medį“.
5. Gavelis. „Jauno žmogaus memuarai“ (12 laiškas, ištraukos).
6. Degutytė. „Mažutė“, „Aš – Tavo“, „Gimtoji kalba“, ,,Monologas akmeniui“.
7. Liūnė Sutema. „Nebėra nieko svetimo“, „Taip gera kalbinti tuos, kurių nebėra…“.‚Netikėjimas“, „Užsklanda: rečitatyvas ir šauksmas“, „Lietuva“.
8. Šeinius. „Kuprelis“.
9. Vaildas. „Doriano Grėjaus portretas“.
10. K. Čiurlionis. „Laiškai Sofijai“ (ištraukos).
11. Radausko, J. Aisčio, A. Nykos – Niliūno, A. Marčėno eilėraščiai apie kūrybą.
12. Vėliaus pokalbis su Marija Gimbutiene ,,Iš paskutinių M.Gimbutienės susitikimų“.
13. M. Haddon. „Tas keistas nutikimas šuniui naktį“.
14. „Sužeistas vėjas“, „Kaip atsirado žemė“ (sudarytojas N. Vėlius).
15. Pasakojimai apie Sovijų ,Vaidevutį, Palemoną.
16. Pasaka „Eglė žalčių karalienė“.
17. Liaudies dainos (3 pasirinktos liaudies dainos).
18. Strazdas. „Strazdas“.
19. Vienažindis. „Ilgu ilgu man ant svieto“ arba „Linksminkimos“.
20. Martinaitis. „Kai sirpsta vyšnios“.
21. Donelaitis. „Metai“ (ištraukos).
22. Žemaitė. „Marti“.
23. Krėvė. „Skerdžius“.
24. Simonaitytė. „Aukštujų Šimonių likimas“.
25. Baliukevičius-Dzūkas. „Dienoraštis“ (ištrauka).
26. Granauskas. „Gyvenimas po klevu“.
27. Granauskas. „Kai šlama ąžuolai“ arba „Liūdnosios upės“.
28. Landsbergis. „Žodžiai, gražieji žodžiai“.

Taip pat rekomenduojama:

1. Ovidijus. „Metamorfozės“.
2. V. Mykolaičio – Putino, H. Radausko, J. Vaičiūnaitės, K. Bradūno, A. Nykos – Niliūno eilėraščiai antikos motyvais.
3. Vergilijus. „Eneida“.
4. Plutarchas. „Biografijos“
5. F. Rable. „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (ištraukos).
6. J. Grušas. „Herkus Mantas“.
7. A. Šlepikas. „Mano vardas Marytė“.
8. M. Bulgakovas. „Šuns širdis“.
9. Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“.
10. J. Ešer (J. Asher) „Trylika priežasčių kodėl“.
11. G. G. Markesas „Šimtas metų vienatvės“.
12. U. Eco „Rožės vardas“.

1. Graikų mitai (Prometėjas, Sizifas, Narcizas, Orfėjas ir Euridikė, Dedalas ir Ikaras).
2. Homeras. „Iliada“ (pasirinktos giesmės; siūloma: I. 1–445, 488–530; VI. 238–529; XVI. 257– 868; XVIII. 468–617; XXIV. 322–804).
3. Homeras. „Odisėja“ (pasirinktos giesmės; siūloma: I. 1–95; V. 92– 224, 366–493; VI. 110–250; IX. 82–115; X. 210 – 309; XII. 166–259; XIII. 352– 411; XXI. 51–433).
4. Sofoklis. „Antigonė“.
5. Lucijus Anėjus Seneka „Laiškai Lucilijui“ (pasirinkti).
6. Senasis ir Naujasis Testamentai (ištraukos: Pirmasis pasakojimas apie Kūrimą (Pr. 1,1–31; 2, 1–4), Kainas ir Abelis (Pr 4, 1– 16), Abraomo auka ir bandymas (Per. 22, 1–19), pasakojimas apie Babelio bokštą (Pr. 11). Dovydo psalmės: Kūrėjo didybė ir žmogaus orumas (Ps. 8), Tremtinio malda( Ps. 42). Kalno pamokslas (Mt. 5, 38-48), Palyginimas apie talentus (Mt. 25, 14-30), Sūnaus palaidūno palyginimas (Lk. 15, 11-32), Himnas meilei (1 Kor. 13).
7. J. Biliūnas. „Lazda“, „Ubagas“.
8. Dantė. „Dieviškoji Komedija“ (ištraukos).
9. Ž. Bedjė „Romanas apie Tristaną ir Izoldą“ / T. Meloris „Pasakojimas apie karalių Artūrą“ (ištraukos) arba kitas pasirinktas riterinis romanas ar herojinis epas.
10. M. de Servantesas. „Don Kichotas“ (ištraukos).
11. Just. Marcinkevičius. „Mindaugas“.
12. B. Sruog. „Milžino paunksmė“.
13. I. Meras. „Lygiosios trunka akimirką“.
14. J. Grušas. „Meilė, džiazas ir velnias“.
15. W. Goldingas. „Musių valdovas“.
16. Dž. Orvelas. „Gyvulių ūkis“.
17. K. Ostrauskas. „Jūratė ir Kastytis“ arba kita pasirinkta pjesė.
18. K. Binkis. „100 pavasarių“ (3 pasirinkti eilėraščiai).

Taip pat rekomenduojama:

1. Ovidijus. „Metamorfozės“.
2. V. Mykolaičio – Putino, H. Radausko, J. Vaičiūnaitės, K. Bradūno, A. Nykos – Niliūno eilėraščiai antikos motyvais.
3. Vergilijus. „Eneida“.
4. Plutarchas. „Biografijos“
5. F. Rable. „Gargantiua ir Pantagriuelis“ (ištraukos).
6. J. Grušas. „Herkus Mantas“.
7. A. Šlepikas. „Mano vardas Marytė“.
8. M. Bulgakovas. „Šuns širdis“.
9. Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“.
10. J. Ešer (J. Asher) „Trylika priežasčių kodėl“.
11. G. G. Markesas „Šimtas metų vienatvės“.
12. U. Eco „Rožės vardas“.

Renesansas (~16 a.):

1. M. Mažvydas. Katekizmas (lietuviška eiliuota prakalba)         
2. V. Šekspyras  Hamletas
3. M. Daukša. Postilė („Prakalba į malonųjį skaitytoją“)
4. J. Radvanas. Radviliada (I d. 31–96 eil., III d. 85–169 eil.)

Barokas (17 a.):

1. M. K. Sarbievijus. Lyrika (pasirinkti eilėraščiai)

Apšvieta (18 a.):

1. K. Donelaitis. Metai
2. J. V. Gėtė  Faustas

Romantizmas (19 a.):

1. A. Mickevičius. Eilėraščiai Romantika, Odė jaunystei,  Akermano stepės. Vėlinės, II, IV dalis, poema Ponas Tadas (I kn. 1–40 eil.)
2. A. Baranauskas .Anykščių šilelis
3. V. Kudirka. Tautiška giesmė. Varpas. Labora. Iš mano atsiminimų keletas žodelių
4. Maironis. Pavasario balsai (pasirinkti eilėraščiai)

Realizmas ir neoromantizmas (20 a. pradžia):

1. J. Biliūnas. Liūdna pasaka. Pasirinkti apsakymai
2. J. Tumas-Vaižgantas. Dėdės ir dėdienės
3. V. Krėvė. Skirgaila
4. Šatrijos Ragana. Sename dvare

Modernioji literatūra (20 a. vidurys):

1. V. Mykolaitis-Putinas. Tarp dviejų aušrų. Altorių šešėly
2. J. Savickis. Novelės
3. J. Aistis. Pasirinkti eilėraščiai
4. H. Radauskas. Pasirinkti eilėraščiai

Katastrofų literatūra (20 a. vidurys):

1. V. Mačernis. Metai (pasirinkti sonetai)
2. F. Kafka Metamorfozė
3. B. Krivickas. Pasirinkti eilėraščiai
4. S. Nėris. Prie didelio kelio
5. A. Kamiu  Svetimas
6. B. Sruoga. Dievų miškas
7. A. Škėma. Balta drobulė

Nikolas Karas (Nicholas Carr) „Seklumos: kaip internetas veikia žmogaus smegenis“

Vilnius: Eugrimas, 2013

Karas įtraukia į vieną svarbiausių šių laikų diskusijų: kokį poveikį internetas daro mūsų mąstymui? Pasitelkęs naujausius neurologinius tyrinėjimus ir istorines bei kultūrines sąsajas, knygos autorius atskleidžia, kaip, iškeitus knygą į internetą, pasikeitė mūsų smegenų sandara ir suvokimas. Linijinis, literatūrinis skaitymas, prie kurio mus pripratino spaudos išradimas, įsigalėjus kompiuteriui vis greičiau tampa atgyvena, kurios vietą užima automatizuotas veiksmas „spustelti“ ir „peržvelgti“. Smegenys, užuot lavinamos gilintis į tekstą ir generuoti kūrybines mintis, dabar sutelkiamos vien į spontanišką sprendimų priėmimą: atverti internetinę nuorodą ar ne.

2011 m. ši knyga nominuota Pulitzerio premijai.

Sud. Džonas Brokmanas (John Brockman) „Tai pakeis viską: idėjos, formuosiančios ateitį“

Vilnius: Eugrimas, 2014

Ši knyga – tai 136 įvairių sričių specialistų atsakymai į klausimą: „Kas pakeis viską? Kokių žaidimą keičiančių mokslo idėjų ir pasiekimų tikitės sulaukti iki savo gyvenimo pabaigos?“ Kartais gąsdinančios, tačiau itin vaizdingos profesorių, knygų autorių, visuomenės veikėjų įžvalgos ir spėjimai rodo novatoriškus mąstymo būdus ir naujas mus supančios aplinkos suvokimo galimybes.

Knygoje aptariama labai daug temų, remiamasi šių dienų mokslo atradimais ir prognozuojama jų raida artimiausiais dešimtmečiais.

Steven Monroe Lipkin, Jon R. Luoma „Genomų amžius: pasakojimai apie genetinės medicinos naujienas“

 Vilnius: Eugrimas, 2017

Žmogaus genomas sudarytas iš daugiau kaip trijų milijardų nukleotidų. Tik 50 milijonų iš jų formuoja konkrečius genus, koduojančius mūsų baltymus. Ši genomo dalis vadinama egzomu. Būtent jo defektai yra visų paveldimų ligų pagrindas.

Knyga skirta visiems, norintiems  pasinerti į žmogaus genomo analizės peripetijas, suprasti jo tyrimo privalumus bei trūkumus.

Spenseris Velsas (Spencer Wells) „Pandoros sėkla: nenuspėta civilizacijos kaina“

Vilnius: Eugrimas, 2013

Ši knyga – tai pažintinė kelionė per žmonijos istoriją, bylojančią apie esminius gyvenimo būdo pasikeitimus, nulemtus perėjimo nuo medžioklės-rinkimo prie žemdirbystės. Šis lemtingas posūkis ne tik atnešė civilizaciją, judėjimo ir pasirinkimo laisvę, paįvairino mitybą ir laisvalaikį, bet ir pateikė netikėtų ir nemalonių staigmenų.

Knyga primena intriguojančią detektyvinę istoriją, joje įtaigiai susietos įvairių mokslo sričių žinios.

Kevin Brooks „Dienoraštis iš bunkerio“

Vilnius: Alma littera, 2021 – 240 p.

Šešiolikmetis Lainas gyvena gatvėje. Vieną dieną jis pagrobiamas ir įkalinamas požeminiame bunkeryje. Iš pradžių vaikinas pamano, kad buvo pagrobtas dėl išpirkos, – jis turi turtingą ir garsų tėvą. Tačiau ši istorija visai kitokia… Ji šokiruos, sujaudins ir sukrės. Tai žvilgsnis į tamsiausias ir šviesiausias žmonijos puses. Tik stiprių nervų skaitytojams.

2012 m. pasirodęs šiurpus psichologinis trileris „Dienoraštis iš bunkerio“ sukėlė daugybę diskusijų, jis laužė paauglių literatūros tradicijas ir pelnė Karnegio (Andrew Carnegie) medalį, teikiamą už reikšmingiausią metų kūrinį vaikams arba paaugliams Jungtinėje Karalystėje.

Siiri Enoranata „Graudaragio užkalbėjimas“

Vilnius: Tyto alba, 2019 – 464 p.

„Graudaragio užkalbėjimas“ – istorija, sužavėjusi Suomiją. Pasakojimas apie valdžios troškimą ir trapią kaip stiklas meilę, apie liūdesį, kuris visada su tavimi, apie kovas ir meną. Tamsi, žiauri, aistros ir vilties kupina istorija, pasakojama daugelio balsų, kurie apgaubia ir nuneša į nepažįstamą pasaulį.

Beata Ernman, Greta Thunberg, Malena Ernman, Svante Thunberg „Lyg degtų namai“

Vilnius: Alma littera, 2019 – 304 p.

Knygoje aptariamos įvairios temos: draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizė, taip pat kitos gyvenimiškos problemos ir natūralūs, žmogiški jausmai, kuriuos ne visada lengva ištverti vienam, nesulaukiant artimųjų ar specialistų, pagalbos. Tikimės, kad rūpestingai parengti savanorių atsakymai padės vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems, kuriuos kamuoja panašios problemos.

Eglė Ramoškaitė „Ne tik geri, ne tik blogi“

Vilnius: Alma littera 2021 –  176 p.

„Ne tik geri, ne tik blogi“ – istorija apie norą pritapti ir būti populiariam, apie kerštą ir kaltę, apie tėvų lūkesčius ir pasirinkimų kainą, apie tuos, kurie tyčiojasi, ir tuos, iš kurių tyčiojamasi. Ar tie, kurie tyčiojasi, yra tik blogi? Ar tie, iš kurių tyčiojamasi, tik geri?

Mary Roach „Gurkšt: nuotaikinga kelionė virškinimo traktu“

Vilnius: Eugrimas, 2017 – 320 p.

Amerikiečių autorė M. Roach kviečia į kelionę virškinimo traktu, atskleisdama mumyse vykstančius gyvybinius procesus, tarp jų ir tais aspektais, apie kuriuos dažniausiai droviai tylime. Knyga suteiks žinių apie dažniausius virškinimo sistemos sutrikimus ir jų profilaktiką, sveiką mitybą. Autorė pateikia platų istorinį žarnyno tyrimų ir mitybos įpročių kontekstą, išsamiai aprašo naujausius virškinimo ligų gydymo metodus.

Frank Wilczek „Visatos grožis: mėginimas suvokti pasaulio prigimtį“

Vilnius: Eugrimas, 2020

Nobelio fizikos premijos laureatas F. Wilczek ypač subtiliai ir savitai aptaria pasaulio pažinimo istoriją ir mokslo raidą: autorius į jas žvelgia per prizmę „idealu – realu“, atskleisdamas skaitytojui amžiną mokslininkų siekį nuo seniausių laikų iki netolimos dabarties – atskleisti pasaulio tobulybę, t. y. įrodyti, kad jis gražus.

Sorj Chalandon „Pažadas“

Vilnius: Tyto alba, 2008 – 180 p.

„Pažadas“ – švelnus ir jaudinantis romanas, nukeliantis skaitytoją į mažą Prancūzijos kaimelį, kuris net neturi vardo. Viename to kaimelio name gyveno senukų pora – Etjenas ir Fovetė, kurie mylėjo vienas kitą visą gyvenimą. Tam, kad meilė būtų išsaugota ir jų sielų nepasiglemžtų mirtis, maža kaimelio bendruomenė susisaisto nepaprastu, ypatingu Pažadu.

Icchokas Rudaševskis „Vilniaus geto dienoraštis“

Vilnius: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018 – 337 p.

1944 m. liepą buvusio Vilniaus geto teritorijoje, vieno Dysnos gatvės namo palėpėje, rastas penkiolikmečio berniuko dienoraštis, apipavidalintas knygų dailininkės Sigutės Chlebinskaitės. Icchoko Rudaševskio (1927-1943) užrašai – pasaulyje gerai žinomas ir svarbus Holokausto istorijos šaltinis. Nuo labiausiai pasaulyje žinomo Amsterdamo žydaitės Anos Frank dienoraščio jis skiriasi tuo, jog fiksuoja ne tik privatų gyvenimą, bet ir visos žydų bendruomenės kovą už išlikimą. Dienoraštyje daug pasakojama apie gete atsikūrusią realinę gimnaziją, moksleivių kultūrinę veiklą, geto teatrą, išlikti bandančios bendruomenės vidinį susiskaldymą, atsirandančias vidines geto kastas.