Bendroji informacija
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos Biržiškų biblioteką sudaro abonementas su gausiu programinės, dalykinės ir grožinės literatūros fondu, skaitykla gausi informacinės ir periodinės literatūros šaltinių bei saugykla, kurioje saugomi vadovėliai ir bibliotekoje neeksponuojami leidiniai. Biržiškų bibliotekoje skaitytojai gali naudotis 7 kompiuteriais, 1 spausdintuvu bei vienu kopijavimo aparatu, o leidinius užsakyti tiesiogiai bibliotekoje arba per TAMO dienyną.
Kur bibliotekos pradžia?
Iš pirmųjų mokyklos posėdžių protokolų matome, kad 1915 metų lapkričio 11 (spalio 29) dienos posėdyje nutarta įsteigti lietuviškų, rusiškų, vokiškų, lenkiškų knygų knygynėlį, sudarytą iš parinktų tinkamiausių leidinių kalbos ir turinio atžvilgiu bei atitinkančių dalyko išdėstymo sritį.
Mokinių knygynas pradeda veikti gruodžio 22 (sausio 2 dieną). Jį sudarė 2 patalpėlės: vien skirta mokytojams, kita – mokiniams. Mokinių knygynas susideda iš lietuviškų ir lenkiškų knygų, kurias gimnazija perkasi iš savo lėšų arba jas dovanoja įvairūs aukotojai. Lietuviškų knygų apie 2 tūkst., lenkiškų – apie 1,5 tūkst. Rusiškų knygų mažai kas teskaito ir jos laikomos mokytojų knygyne. Žurnalų knygynas nelaiko, nes per ankštos patalpos. Kaip rašoma, tai buvo 2×2,5 m. patalpėlė.
Mokytojų knygynas daugiausia susideda iš rusiškų knygų. Yra kelios dešimtys veikalų iš gamtos istorijos ir literatūros srities. Visa kita – įvairūs mokslo vadovėliai, žodynai, enciklopedijos. Viso apie pora tūkst.
1918 rugpjūči0 31d. knygų padaugėjo, todėl:
Iš 1919 metų rugpjūčio 23 dienos protokolo matyti, kad mokykloje pradeda dirbti Vaclovas Biržiška, šalia dėstomų 28 pamokų jis išrenkamas dirbti knygininku.
Nors V.Biržiška gimnazijoje dirbo tik iki suėmimo 1920 m. spalio 12 d., tačiau visas jo kaip mokslininko, tyrinėtojo, bibliografo darbas susijęs su bibliotekininkystės, bibliografijos sritimi. Svarbus jo požiūris į bibliotekas, kad jose turi būti įvairių krypčių literatūra, kuri turi atitikti “visokio judėjimo ir požiūrių žmonių interesus ir poreikius“. Jis teigė, kad biblioteka turi būti sudaryta iš 5 elementų: skaityklos, knygų, bibliotekininkų, patalpų ir lėšų.
Vaclovas Biržiška nuveikė daug darbų bibliotekininkystės, bibliografijos knygų istorijos srityse, savo brošiūrose ir straipsniuose kūrė ir tikslino bibliotekininkystės terminiją. Jo nuopelnas, kad aptarta ir išaiškinta „knygyno“ sąvoka ir pakeista į bibliotekos, o knygininko – į bibliotekininko.
Savo vėlesniuose straipsniuose V. Biržiška rašė, kad ne skaitytojas turi ieškoti knygos, bet knyga skaitytojo. Kitas bibliotekos tikslas- ugdyti skaitytojus, skleisti mokslo žinias plačiuose gyventojų sluoksniuose. Šios jo mintys aktualios ir po tiek metų.
2015 metais, gimnazijai švenčiant savo 100-ąjį jubiliejų, biblioteka pavadinta jos įkūrėjų BIRŽIŠKŲ vardu.
