Mokslo ir žinių diena sugrąžino jaunatvišką šurmulį ir džiaugsmą į Vilniaus Vytauto Didžiojo
gimnazijos klases, tačiau kartu priminė, kad laukia nauji iššūkiai, kurie pareikalaus ne tik kantrybės,
bet ir vienybės.
Šį kartą, laikantis visų saugumo reikalavimų, vyko tradicinė šventė, kuri prasidėjo nuo Lietuvos himno
giedojimo ir gimnazijos direktoriaus Ryčio Komičiaus pasveikinimo sugrįžus į mokyklą. Linkėdamas
visiems sveikatos ir bendrystės, gimnazijos direktorius įžiebė viltį bendruomenės narių širdyse, kad
bus susidorota su visais sunkumais.
Po ilgo nesimatymo su mokiniais buvo gyvai pristatyti mokytojai, o šie žiūrovams padovanojo šokių
pasirodymą ir gerų emocijų.
„Gera jus matyti. Žiūrime į jus, mokytojai, ir iš karto į galvą ateina gerbiamo poeto Justino
Marcinkevičiaus rašyti žodžiai: „Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios
ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga? Kuo
sušildom sugrubusią sielą? Kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė, veda ir ves pasaulio ir mūsų pačių
širdies labirintais?“ – po mokytojų pasirodymo kalbėjo renginio vedėjai.
Sakoma, muzika gydo, todėl muzikinių ansamblių pasirodymai buvo lyg vitaminai sielai. O kad jie
būtų veiksmingesni, reikia pajudėti. Todėl visus labiausiai nustebino patys jauniausi gimnazijos
mokiniai, kurie prie bendruomenės prisijungė tik šiais metais. Tai – pirmokai. Jie savo laidą pristatė
netikėtu „flashmob“ tipo šokiu. Jam pasiruošti turėjo vos vieną dieną, bet jaunatviško entuziazmo ir
direktoriaus dėka šokis visus paliko be žado.
Tegul šie mokslo metai būna dar vienas mūsų visų brandos įrodymas. Linkime sąmoningumo,
atsakomybės ir, be abejo, naujų žinių!