Nepaprastai džiugu ir vertinga, kai mūsų gimnazistų šeimos nariai, įsitraukdami į ugdymą, ne tik supažindina jaunus žmones su tautiniu paveldu, bet ir perduoda tradicijas, paskatina jomis domėtis plačiau. Netradicinėje lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje viešėjo asociacijos „Dangaus sodai“ vadovė Marija Liugienė, mūsų mokinio močiutė, jaunuolius nustebinusi įteikdama patirties dovaną – tautodailininkė perdavė šiaudinių sodų pynimo tradicijas. O jos reikšmingos – Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Mokiniai užburti klausėsi M. Liugienės pasakojimo apie vieną iš tautodailės rūšių, kurioje užkoduota visa senovės baltų pasaulėjauta, vėliau karpė, rišo ir stebėjo, kaip užburiančiai sūpuojasi jų pačių suverti sodai. Svarbiausia tai, kad buvo juntamas tylus jaunuolių pasididžiavimas ne tik pasiektu rezultatu, bet ir tuo, kad jie yra šio unikalaus meno paveldėtojai.
Mūsų gimnazistas Gabrielius Liūga žadėjo, kad perimdamas šią tradiciją, ne tik savo bendraamžius mokys sodų rišimo meno, bet ir baigęs gimnaziją tęs prasmingą močiutės darbą lankydamas vėlesnes mokyklos kartas.
Mokinių įspūdžiai:
„Pamoka apie kabančius sodus buvo labai įdomi ir smagi. Su bendraklasiais vėrėme sodus, klausėmės Gabrieliaus močiutės pasakojimų, kam jie skirti, kokia jų reikšmė mūsų kultūrai. Smagiausia šios pamokos dalis buvo patiems daryti šiaudinius sodus. Buvo sunkoka, reikalavo kruopštumo, kantrybės bei susikaupimo, bet tas jausmas, pabaigus verti ir laikant savo padarytą sodą – nepakartojamas! Jautiesi, lyg būtum prisiminęs kažką tokio, ką anksčiau žinojai. Lietuviškos tradicijos yra mumyse, tereikia ją prisiminti. Dėkoju mokytojai Akvilei Kazlauskienei bei Gabrieliaus močiutei už nuostabią pamoką, patirtus jausmus ir emocijas.“ – Smiltė Gylytė 1 d
„Niekada nebūčiau pagalvojęs, jog šiaudinės figūros gali turėti tokią gilią reikšmę Lietuvos istorijoje. Mano manymu, jų mintis ir reikšmė yra tikrai išskirtinė kitų pasaulio kultūrų kontekste.“ – Domas Varnagiris I f
„Lietuvių kalbos pamoka buvo linksma ir prasminga. Gabrieliaus močiutė Marija parodė, kaip pinti sodus. Paaiškino, kad soduose trikampiai simbolizuoja dvasingumą, o kvadratai — materiją. Sodus dovanoja per svarbias progas: šventes ir vestuves. Sodas yra mūsų lietuvių menas, kurį reikia saugoti bei puoselėti.“ – Tomas Dulskis I f
„Beverdamas šiaudų sodus, pajutau, kad esu atsipalaidavęs ir nurimęs. Susipažinau su mano protėvių istorija, supratau, kad sodai yra dvasios ir materijos dermė, išmokau atlikti darbą, kurio ateityje išmokysiu kitus.“ – Karolis Grebnickas I e
„Apie sodus žinojau seniai ir teko ne kartą juos pinti, tad džiaugiuosi, kad vėl galėjau prisiminti šį nuostabų meną ir daugiau sužinoti apie sodų istoriją, jų reikšmę.“ – Maria Hinz I d
„Lietuvių kalbos ir literatūros pamokoje suklusę, atidžiai klausėmės Gabrieliaus močiutės pasakojimo apie šiaudinius sodus. Juos verdami, sužinojome ir net pajutome, kokie kantrūs ir ramūs buvo Lietuvos žmonės praeityje. Šios dvi pamokos padėjo suprasti sodų reikšmę Lietuvai ir mums, jaunajai kartai.“ – Deimilė Krotovaitė I e
„Pamokoje sužinojau apie sodų kilmę, reikšmę, taip pat pasigaminau nediduką sodą pats. Iš tiesų sodų gamyba – raminantis procesas. Tautodailininkės dėka sužinojau sodų reikšmę mums – lietuviams.“ – Matas Butkus I e
