Spalio 19 dienos popietę Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokiniai turėjo galimybę pasimatuoti žurnalisto profesiją. Seimo lankytojų centre, keletą valandų trukusioje edukacijoje, mokiniai buvo supažindinti su žurnalistikos pagrindais ir atliko įvairias užduotis, o pamoką ir vedė ne kas kitas, o Lrytas.lt vystymo vadovė Greta Ališauskaitė-Bagušauskienė, redaktoriaus pavaduotojas Martynas Suslavičius ir Lrytas.tv redaktorė Gintarė Valancevičiūtė.
Moksleivius pasitikusi Lrytas.lt vystymo vadovė supažindino su kolegomis, papasakojo daug įdomių redakcijos darbo pavyzdžių ir atsakė į klausimus. Vėliau mokiniai buvo suskirstyti į tris grupes ir atliko praktines užduotis.
Pirmoji grupė skaitė straipsnius su įveltomis gramatikos, stiliaus, logikos klaidomis ir redagavo tekstus. Po kurio laiko visi kartu pasitikrino ir aptarė klaidas. Mokiniai nustebo sužinoję, kad žurnalistai ne visada pastebi klaidas ir jos patenka skaitytojams. Taigi supratome, kad lietuvių kalbos ir literatūros pamokos yra svarbios, norint būti raštingu žurnalistu.
Antroji grupė rengė reportažą, išmoko greitojo skaitymo įgūdžių. Moksleiviai turėjo įsiminti pateiktą tekstą ir jį perskaityti kaip tikri profesionalai žiūrėdami tiesiai į kamerą.
Trečioji grupė buvo pakviesta į salę, kur vyko spaudos konferencija. Mokiniai kaip tikri žurnalistai susėdo aplink ovalų stalą, kur prie kiekvieno stovėjo mikrofonas. Spaudos konferencijoje Martynas Suslavičius kandidatavo į būsimo prezidento rinkimus, o svečiai turėjo galimybę jam užduoti klausimų ir iš surinktos informacijos parašyti straipsnį. Pamokos pabaigoje mokiniai pristatė ir aptarė savo darbus.
Mokiniai, kurie anksčiau nieko nežinojo apie žurnalisto darbą, dabar turėjo galimybę konkrečiai viską išbandyti. Šis susitikimas praplėtė kiekvieno žinias ir sužavėjo naujomis galimybėmis. Po šios viešnagės ne vienas moksleivis pagalvojo, ar nereikėtų pasukti profesionalaus žurnalisto keliu.
Marija Kumžaitė II c
Mokinių įspūdžiai:
„Kartu su komunikacijos profilio mokiniais ir žurnalistų klubo nariais lydimi mokytojų Akvilės Kazlauskienės ir Inetos Medeliauskaitės-Pakalniškės vykome į edukaciją „Žurnalistas vienai dienai“, kurią rengė Lrytas.lt vystymo vadovė Greta, redaktoriaus pavaduotojas Martynas ir redaktorė Gintarė. Paskaitos metu sužinojome, kokia sudėtinga ir įvairiapusė profesija yra žurnalistika. Man teko pažinti žinių vedėjo darbą, sužinoti keletą įdomybių, kurios man ir mano bendramoksliams iki šiol buvo nežinomos. Šiame straipsnyje norėčiau apie jas trumpai papasakoti.
Kad televizijos žinios pritrauktų auditorijos dėmesį, yra būtina tiksli tekstų struktūra. Eteryje viskas matuojama ne valandomis, ne minutėmis, bet sekundėmis. Žinių vedėjai privalo tekstą pasakoti aiškiai ir pernelyg neišsiplėsdami, nes reklamų bei anonsų laikas taip pat matuojamas tiksliai ir yra itin svarbus televizijai. Šiais laikais televizijos tarpusavyje konkuruoja, vyksta nuolatinė kova dėl reklamos kiekio, nes tai pagrindinis televizijos lėšų šaltinis. Reklamos kiekis priklauso nuo peržiūrų skaičiaus, taigi žinių turinys turi nuolat keistis ir būti patrauklus šiuolaikiniam žiūrovui. Žiniose bandoma aprėpti skirtingas temas, kurios sudomintų įvairias auditorijas. Žinių vedėjai turi įtikinamai kalbėti temomis, kurios jiems patiems gali būti neįdomios ar nesuprantamos. Pranešėjas turi sugebėti vienu metu kalbėti ir girdėti, kas jam yra sakoma į ausines, nes gali būti nurodyta trumpinti arba pratęsti pranešimo laiką priklausomai nuo reklamos. Žinių vedėjas tekstą gali matyti sufleryje ir nors tai gali atrodyti kaip paprastas skaitymas, klaidų ir pakartojimų daryti negalima. Neteisingai ištarto žodžio pakartojimas daugiau kaip du kartus net laikomas gėdingu.
Taip pat sužinojome keletą įdomybių, susijusių su žinių vedėjo profesija. Pavyzdžiui, žinių vedėjui nepatartina prieš transliaciją gyvai valgyti saldumynų, gerti kavos ar atlikti aktyvesnę fizinę veiklą, nes visa tai gali neigiamai paveikti balsą, kvėpavimą bei dikciją. Kadangi pranešėjas tekstą skaityti privalo aiškiai, yra svarbus teisingas kirčiavimas. Raidės svarbesniuose ir sunkiau tariamuose žodžiuose paruoštame pranešimui tekste yra rašomos didžiosiomis ir net pakartojamos.
Taip pat siekiant pritraukti didesnio žiūrovų skaičiaus dėmesį, žinių pranešėjai naudoja šmaikščius posakius, pasisveikinimus bei atsisveikinimus. Neretai žinių laidose vedėjai draugiškai kalbasi tarpusavyje, pasidalina asmenine patirtimi.
Visos šios pastangos ir priemonės skirtos tų paskutiniųjų televizijos žinių laidų žiūrovų išlaikymui. Ne paslaptis, jog žmonės renkasi kitus žinių šaltinius ir televizija praranda vis daugiau žiūrovų.
Dalyvavimas Lrytas.lt surengtoje paskaitoje mums suteikė žinių apie naujienų laidų rengimo ypatybes bei sudėtingą žinių vedėjo darbą.“ – Smiltė II c
„Geriausias būdas įsiminti informaciją – atlikti praktinę užduotį. Tokiu mokymosi būdu pasinaudojo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos komunikacijos profilio bei žurnalistų klubo mokiniai. Jaunieji tyrinėtojai apsilankė Lrytas.lt redakcijoje, kur turėjo galimybę panagrinėti žurnalistų darbą iš arčiau ir išbandyti save šioje profesijoje atlikinėjant įvairias užduotis. Paskaitą pradėjo vystymo vadovė Greta, kuri svečius supažindino su straipsnių rašymo struktūra bei penkiomis žurnalistikos funkcijomis, kurias pristatė plačiau. Po teorinės dalies jaunuoliai pasiskirstė į tris grupes ir nuskubėjo atlikti užduotis su redakcijos darbuotojais. Redaktoriaus Martyno grupė buvo spaudos konferencijos dalyviai, kurie išklausę pranešimo turėjo galimybę užduoti rūpimus klausimus ir remdamiesi jų atsakymais žaibišku greičiu parašyti straipsnį, kurio gerąsias ir tobulintinas puses pakomentavo grupės vadovas. Kol vieni dalyvavo įsivaizduojamoje konferencijoje, kiti galėjo išbandyti save žinių vedėjo vaidmenyje. Žurnalistės Gintarės grupė turėjo įrašyti vaizdo įrašą – kaip tai daro žinių vedėjai kalbėdami apie dienos aktualijas prieš kameras. Gretos grupės nariams reikėjo būti ypač atidiems ir pastebėti straipsniuose esančias klaidas. Visų komandų dalyviai nepastebėjo, kaip pralėkė laikas ir tai yra bene geriausias įrodymas, jog mokiniai liko sužavėti ir paveikti šios edukacijos. Visa posėdžių salė švytėjo nuo mokinių šypsenų, kurie vėliau aptarinėjo tarpusavy ir dalinosi įspūdžiais. Apibendrinant ši paskaita yra išties naudinga gimnazistams, jog išbandytų ir suprastų, ar ši sritis jiems yra patraukli studijuoti.“ – Evelina II c
Nuvykę į Lrytas.lt su komunikacijos profilio mokytoja Akvile Kazlauskiene mus iškart pasitiko redakcijos darbuotojai, kurie pristatę, kas yra žurnalistika, padalino mus į tris skirtingas grupes, kuriose atlikome skirtingas užduotis. Mano grupės užduotis buvo perskaityti duotus straipsnius, nusifilmuoti prieš kamerą ir vėliau mūsų grupės vadovė Gintarė Valancevičiūtė-Stanikūnė, kuri yra Lrytas.tv redaktorė, sumontavo visų nufilmuotą medžiagą. Išėjo trumpas filmukas, kuris atrodė kaip tikros televizijos žinios. Tai buvo be galo įdomi patirtis. Baigę savo grupės užduotį dar spėjome atlikti testuką iš dvylikos klausimų apie redakciją. Vėliau mus pakvietė į pagrindinę salę, kurioje pristatė mūsų grupės televizijos naujienų žinias bei sužinojome, ką gi darė kitos grupės ir kaip joms sekėsi. Ši edukacija man paliko tikrai didelį įspūdį, nes net nesupratau, koks įdomus ir taip pat sunkus žurnalistų, redaktorių, laidų vedėjų ir visų kitų televizijos darbuotojų darbas, kurį tikrai ne kiekvienas padarytų taip gerai, kaip jie. Taigi, galiu teigti, kad ši išvyka tikrai man paliko didelį susidomėjimą televizija, ir siūlau visiems kažkada apsilankyti Lrytas.lt redakcijoje ir praplėsti savo žinias.“ – Upė I e
„Šiais laikais girdime, jog beveik kiekvienas gali būti ,,žurnalistas“. Jam tereikia parsisiųsti Twitter programėlę ir paskelbti savo nuomonę. Turi visas galimybes tapti populiarus ir surinkti daug sekėjų. Tačiau ar tai neiškraipo mūsų supratimo, ką išvis reiškia žurnalistas. Būtent šioje edukacijoje mokiniai įsigilino į pačią sąvoką žurnalistika ir kokių įgūdžių reikalauja ši specialybė. Viskas neužsibaigė teorinėmis žiniomis – tai, ką dalyviai sužinojo, galėjo pritaikyti praktinėse užduotyse, kur tobulino savo kalbėjimo bei rašymo gebėjimus. Mano nuomone, tokios veiklos padeda jaunimui suprasti, kokioje srityje jie save mato. Kuo anksčiau supranti, ko tu pats nori ir ko iš tavęs tikisi, tuo lengviau išsigrynint savo tikslus ir juos kuo greičiau bei efektyviau pasiekti. Kalbėdami su savo srities specialistais, gauname daug galimybių ir patarimų, kuriuos galime pasinaudoti netgi už mokyklos ribų. Nuoširdžiai dėkojame savo profilio mokytojai, kuri davė mums šansą ne tik pabūti žurnalistais vienai dienai, sukurti artimesnį ryši su savo bendraminčiais, bet taip pat galėjome geriau pažinti save.“ – Greta II c
