Gimnazija – vieta, kurioje įgyjame naujų žinių ir gebėjimų, išmokstame naujų, mums nežinomų dalykų, išgirstame neįtikėtinų faktų. VVDG man – ne tik erdvė mokymuisi. Čia jaučiuosi pastebėta, motyvuota siekti daugiau. Ne tik mokytojai, draugai, įdomios pamokos ir atsiskaitymai įprasmina kasdienę gimnazijos odisėją. Itin svarbi mokyklos aplinka, erdvės, kuriose ne tik mokomės, bet ir leidžiame laisvalaikį. Pastebėjau kelias išskirtines, mokinių pamėgtas erdves, kurios tūlo praeivio akims ne visada pastebimos.
Muzikinis koridorius
Ši vieta daugelio praeinama, matoma ir kartais… girdima. Erdvė, kurioje jaunieji muzikantai gali trumpam atsiplėšti nuo mokslų, prisėdę prie intrumento pasinerti į muzikos jūrą. Šiame koridoriuje nors trumpam galima pamiršti mokslus, atsitrauki nuo pamokų, atsipalaiduoti ir klausytis talentingų mokinių grojamos muzikos. Tas kelias minutes jautiesi lyg būtum privačiame koncerte. Įspūdinga, tiesa?! O kartais nenusakoma ramuma užlieja išgirdus lėtą, svajingą klavišų šokį…
Man, pianistei, šis koridorius buvo kažkas neįtikėtino! Kai pirmą kartą paliečiau instrumento klavišus, pajutau – šis pianinas ir aš kursime! Žinojau, kad ši erdvė man bus nuostabiausia.
Kviečiu ir jus dažniau užsukti į jaunųjų muzikantų koncertų salę – fojė prie aktų salės pasukus kairėn.
Žemės gelmių pasaulis
Ši erdvė leidžia prisiliesti, pamatyti, pajausti gamtą, esančią šalia mūsų. Einant pro šalį užsukti ir pasigrožėti kviečia gamtos dovanos: įvairūs mineralai, kristalai, iškasenos ir kiti gamtos radiniai. Tai – mažasis archeologijos muziejus. Tik įžengus į patalpą gali pajusti gamtos slėpinius, ramumą, kurį skleidžia mineralai ir akmenys. Atrodo, tokia maža patalpa, kuri galėjo paprasčiausiai būti užmūryta ar įrengta klasė. Dabar turime nuosavą, mūsų pačių sukurtą archeologijos muziejų, atvirą ir dieną, ir naktį.
Nepraeik, stabtelk, pasigrožėk ir pasidomėk žemės gelmių turtais.
Gaivios nuotaikos akvariumas
Na, ir paskutinė, tik saviems žinoma vietelė, kurioje verda mokyklinis gyvenimas. Ten vėsoka ir gaivu. Taigi, jei šį tekstą skaito mūsų gimnazijos moksleivis, žino, kad kalbu apie izoliuotą patalpą pirmame aukšte, einant į vidinį kiemelį. Kambariukas, apsuptas stiklų ir už jų vienoje pusėje matomas vidinis kiemelis, kitoje – koridorius, vedantis į kabinetus. Čia galima ramiai leisti laiką pertraukų metu, išvargusiems po atsiskaitymų, atgauti jėgas arba susikaupti, pasiruošti pamokai.
Ši vieta man, kaip naujajai gimnazijos bendruomenės narei, itin patraukė akį. Įėjus į mažąją patalpą užuodžiu lauko gaivumą, girdžiu jaukius pokalbius, juoką, jaučiu dar nepatirtus nuotykius.
Mūsų gimnazija – nuostabi vieta ir mokytis, ir susipažinti su naujais draugais, ir atrasti įdomių erdvių. Naujiems bendruomenės nariams pirmus mėnesius atrasti reikiamas auditorijas, pajusti slėpiningą vinguriuojančių koridorių atmosferą – tas pats, kaip atkasti ilgai ieškotą lobį.
Mokykloje netrūksta įdomybių, tereikia jas pastebėti, išgirsti, įkvėpti, pajausti… O kartą patyręs, norėsi sugrįžti.
I d klasės gimnazistė Smiltė Gylytė
