Spalio 11 dieną, trečiadienį, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje apsilankė buvusi šios mokyklos mokinė, VU Kūrybos komunikacijos bakalaurantė Aistė Pugačiauskaitė. Pamoką pradėjo mokytoja Akvilė Kazlauskienė, supažindindama mokinius su ypatingu pamokos svečiu. Netrukus pamoka įsibėgėjo ir lektorės estafetę perėmė Aistė. Savęs pažinimo pamoką mergina pradėjo nuo kūrybinio galvosūkio – naujo vardo paieškos. Po kelių akimirkų mokiniai atskleidė naujuosius savo vardus ir buvo pereita prie intriguojančio klausimo, į kurį pamokos pabaigoje sugebėjo atsakyti tik vienas klausytojas – mokinys Rokas.
Visą pamoką klasėje tvyrojo susidomėjimo ir smalsumo nuotaika. Atmosfera buvo nuostabi – kūrybinės dirbtuvės ir bendravimas pralinksmino mokinius bei pačias mokytojas, sužadino fantaziją ir paskatino kurti bei dalintis mintimis. Veiklų metu studentė pasakojo apie kūrybišką komunikaciją ir savo studijas. Klausytojai buvo susikoncentravę, negalėjo atitraukti akių nuo Aistės. Kiekvieno galvoje sukosi spiečius minčių – kokia įdomi ir neįprasta gali būti komunikacijos modulio pamoka. Kasdienybėje komunikuojame su kitais, tačiau pamokos metu turėjome pažvelgti į savo vidinį pasaulį ir padirbėti su savimi, pagalvoję įvardinome savo teigiamas ir neigiamas savybes, pažvelgėme į jas atidžiau, pabandėme rasti joms pritaikymo būdų.
Įjungusi mūsų kūrybinį varikliuką, Aistė mus vedė per kitą – piešimo – užduotį. Pasidalinę įspūdžiais pamokos dalyviai suprato, kiek daug reikšmių ir prasmių gali turėti vienas, ant popieriaus lapo pavaizduotas objektas. Kai kurie piešiniai įkūnijo tarpusavyje visiškai nesusijusius dalykus, kai kurie kartu įgijo prasmę, atrodė neįtikėtinai, tačiau daugumos iš piešinių reikšmių nebūtų galima pamatyti be draugų pagalbos.
Manau, jog negalima nesutikti dėl vieno – pamoka buvo kitokia – ore dvelkė bendruomeniškumas ir susižavėjimas. Pamoka išsuko neišdildomą įspūdžių karuselę!
Mėja Komkaitė II c
Mokinių įspūdžiai:
„Trumpas susipažinimas ir susitikimo eigos pristatymas neužtruko, perėjome prie užduočių. Sugalvok neegzistuojantį vardą! Nupiešk frazę, kurią išsitraukei, taip, kad kiti suprastų, bei atspėk, ką nupiešė kiti. Aprašyk save – išvardink penkias savo savybes ir dar neigiamas! O ką galima nuveikti su sena nudėvėta senelio šlepete? Sugalvok ir parašyk bent 5 panaudojimo variantus. Ko keisto ir netipiško norėtum paklausti žymaus žmogaus?.. Galvą teko gerokai pasukti, smegenų mankšta buvo nebloga. Netrūko ir geros nuotaikos – dalyviai kikeno ir dalinosi atsakymų idėjomis, tačiau Aistė puikiai valdė auditoriją – nepaisant gerų emocijų, visi gaudė, ką įdomaus pasakys viešnia. Dirbtuvės paliko „vau“ įspūdį, buvo puiki nuotaika ir tikrai norėčiau jas pakartoti.“ – Martynas I e.
„Man šios dirbtuvės buvo naudingos, nes dalyvavimas jose padėjo geriau suprasti savo stipriąsias savybes. Taip pat kaip galiu panaudoti savo neigiamas savybes. Skirta užduotis apie daiktų pritaikymą ir panaudojimą leido geriau suvokti, kaip galima kiekvieną daiktą panaudoti, net jeigu tas daiktas atrodo visiškai nereikalingas. Tai įrodė klasėje aptartos senos senelio šlepetės, nes kiekvienas žmogus, buvęs klasėje, sugebėjo sugalvoti po keletą šlepečių panaudojimo būdų. Aš manau, kad pamoka taip pat leido suvokti, kad kiekvieno žmogaus savybę – gerą ar blogą – galima paversti naudinga. Man šios dirbtuvės truputį padėjo pasirinkti tiriamojo darbo objektą, pamoka man suteikė daugiau pasitikėjimo. Man labiausiai įstrigo, kai Aistė padalino lapelius su žodžiais ir kiekvienam reikėjo nupiešti užrašytą objektą, nes vėliau palyginusi su suolo drauge piešinius supratau, kad jie atrodo beveik identiškai, nors Grytė piešė dulkę, o aš išlankstytą sąvaržėlę. Man patiko sudalyvauti šiose dirbtuvėse ir manau, kad visai būtų smagu ir naudinga lankyti tokias dirbtuves.“ – Saulė I e.
„Pamoka virto performansu, kuriame turėjome įdomius vaidmenis. Susigalvojome sau naujus, originalius vardus, kuriais vieni kitus vadinome likusią pamoką. Išsidalinome lapelius su užrašyta žodžių kombinacija ir ją turėjome nupiešti ant balto popieriaus lapo. Pabaigę savo kūrinį, keitėmės lapais ir turėjome spėti, kas buvo nupiešta kitoje pusėje. Atgavę savo originalų darbą smagiai skaitėme draugų spėliojimus. Šioms 45 minutėms pasibaigus, supratau, kad pamokos ne visada būna nuobodžios, per jas tikrai galima pasijuokti ir išmokti naujų dalykų! Dėkoju mokytojoms, kurios moka pamokas paversti turiningas“. – Evelina II c
„Man šios dirbtuvės labai patiko, nes gavau naujos patirties, susijusios su mano profiliu. Paskaitos metu galėjau pamatyti daug kitų komunikacijos ir kūrybos pusių, apie kurias nebūčiau pagalvojusi anksčiau. Paskaita atvėrė daug galimybių, kaip galėčiau nagrinėti savo pasirinktą profilio temą ir rasti tyrimo objektą. Man labiausiai įstrigo veikla su nupieštais daiktais, kai reikėjo siųsti kitiems savo piešinius, galėjome matyti, kaip kiti interpretuoja mūsų darbus. Tai gali atsispindėti ne tik piešiniuose, bet ir rašto darbuose, kalbose. Būtent per šią veiklą mane ištiko „vau“ momentas, kadangi nebuvau pagalvojusi apie tokią žmonių interpretacijų ir suvokimo pusę.“ – Lėja II c
„Trečiadienį žinojau, kad ši pamoka vyks kitaip. Įėjus pamačiau, kad paskaita mums bus vedama su vyresne klase, juos buvo smalsu pamatyti, nes iš tiesų nebuvau pagalvojus apie kitus mokinius už mūsų klasės ribų, kuriuos irgi domina komunikacija. Viską mums vedė mergina, kuri pati dar neseniai mokėsi VVDG, o dabar studijuoja Vilniaus universitete. Aš labai vertinu tai, kad ji mums – jauniems komunikatoriams – nori perteikti savo žinių ir net daugiau sudominti, ką tikrai padarė. Pamokoje pačios veiklos buvo nepaprastos ir nuoširdžiai įdomios. Viena, kuri man įstrigo, buvo, kai gavome lapelį su kažkokiu daiktu, jį turėjom pavaizduoti ant lapo ir vėliau siųsti kitiems, kurie turi išsiaiškinti, kas nupiešta. Dėkoju už šį prisiminimą ir jau nekantraudama laukiu kitos komunikacijos pamokos.“ – Elena I e
„Kūryba yra menas. Komunikacija yra kalba. Ar tai reiškia, kad kūrybos komunikacija yra meninis kalbėjimas? Nežinau. Tokios mintys man sukosi porą sekundžių, kai buvo pristatyta šiandienos tema. Ir vis dėl to buvo įdomu, nes jaučiausi lyg įtrūkusi iš rutinos ir kažką naujo atrandanti. Keistas jausmas. Tarsi būtum po vandeniu ir retkarčiais iškeltum galvą virš vandens, įkvėptum ir vėl panirtum. Nesitikėjau kažko įdomaus, bet mane ši pamoka nustebino. Komunikacijos bakalaurantė Aistė pateikė daugybę kūrybinių užduočių. Ar sugebėtum nupiešti kavos tirščius? Ką apie tavo piešinį pamanytų kiti? Gal kad tai – smėlis? Keista užduotis, ar ne? Iš tikrųjų ši ir kitos panašios kūrybinės užduotys buvo nuostabios, nes paskui aš suvokiau, kad nors mes esame žmonės – mąstome ir matome skirtingai. Tai buvo įdomios pamokos rezultatas. Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad per kūrybines pamokas galima padaryti išvadas, kurios tikrai pravers darant projektinį darbą.“ – Rasa I e
„Sukurkite sau neegzistuojamą vardą bei pabandykite įminti mįslę, kurią pavyksta įveikti tik vienetams. Įdomu? Su tokiomis vaizduotę lavinančiomis užduotimis pamoką pradėjo viešnia Aistė. Toks nestandartinis susipažinimas mokiniams sužadino smalsumą, kas gi jų laukia toliau… Po trumpo prisistatymo moksleiviai rankose laikė rašymo priemones bei su nekantrumu laukė nurodymų apie kitą misiją. Atsitiktiniu būdu kiekvienas išsitraukė lapelį, kuriame užrašytas paslaptingas sakinys. Žiūrovai turėjo iliustruoti sakinį, o kiti vėliau turės suvokti to nupiešto meno mintį. Keletą minučių tęsiamas aptarimas apie sukurtus šedevrus. Emocijų nestokoja nei mokytoja, nei mokiniai ir visi mąsto, kaip tą patį vaizdą mes suvokiame visiškai skirtingai. Dingus šurmuliui klasėje visi laužo galvą bandydami išspręsti galvosūkį, įvardintą užsiėmimo pradžioje, ir tik vienas sumanus mokinys sugalvoja atsakymą. Laikas po truputį senka ir bakalaurantė naudodamasi paskutinių minučių galimybe pristato savo lektoriaus knygą „Sukurk krokodilą“. Suskamba skambutis, kuris reiškia pamokos pabaigą, ir po jo laimingas jaunimas dalijasi įspūdžiais, o tai geriausias įvertinimas komunikacijų fakulteto studentei, kuri sugebėjo pritraukti ir išlaikyti paauglių dėmesį. Studentė tikrai pasiekė savo intencijų bei supažindino su savo fakulteto gyvenimo ritmu, kas, be abejo, aktualu gimnazistams, kurie tik ieško dominančių krypčių ateities kūrimui.“ – Rasa I e
