Kovo 26 d. gimnazijoje vyko susitikimas su vertėju Vincentu Klipčiumi. Vincentas verčia iš prancūzų, italų, anglų kalbų.
Susitikimas su vertėju buvo įdomi ir naudinga patirtis, suteikusi daug naujų žinių apie vertimo procesą. Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad versti tekstą yra paprasta – tereikia pakeisti žodžius kita kalba, tačiau iš tiesų tai reikalauja daug laiko, kūrybiškumo ir gilaus teksto suvokimo. Vertėjas dalijosi įvairiais pavyzdžiais, kurie parodė, kaip svarbu ne tik pažodžiui išversti žodžius, bet ir perteikti jų prasmę, kontekstą bei emociją. Kiekvieną pavyzdį jis išsamiai pakomentavo, paaiškindamas, kodėl vienas vertimas gali būti geresnis už kitą. Ypač įdomu buvo išgirsti apie vertimo iššūkius teatre, kur svarbu atsižvelgti ne tik į žodžius, bet ir į aktorių kalbėseną, scenos veiksmo ritmą bei žiūrovų suvokimą. Bendrai tai buvo pamoka, kuri padėjo suprasti, jog vertimas, tai daugiau nei žodžių keitimas kita kalba. Tai kūrybinis procesas, reikalaujantis įgūdžių, kantrybės ir nuolatinio tobulėjimo.
Deimantė D.
Dirbtuvės su Vincentu Klipčiumi leido suvokti, kad vertimas – tai kur kas daugiau nei vien tik žodžių perkėlimas iš vienos kalbos į kitą. Tai menas perteikti emocijas, rašymo stilių ir kultūrinį kontekstą taip, kad tekstas skambėtų natūraliai, autentiškai ir neprarastų savo prasmės. Vertėjas taip pat pasakojo, kad verčiant tekstą svarbu ne tik gerai mokėti kalbą, bet ir domėtis šalies, iš kurios kalbos tekstas yra verčiamas, kultūra ir istorija. Suvokiau, kad vertimas – tai tarsi dialogas tarp dviejų kalbų ir pasaulėvaizdžių.
Saulė G.
Man paskaita buvo labai įdomi, daugiau leido suprasti, kaip yra verčiamos knygos ir kad vertimas gali priklausyti nuo konteksto, tai pat privertė pagalvoti, apie kaip knygos vertimas gali keistis nuo kultūros.
Ūla Ch.
Buvo įdomu išgirsti kaip mąsto vertėjai ir kiek daug dalykų turi susieti, kad gerai išverstų tekstą. Šiandienos paskaita man buvo išskirtinė, kadangi ją vedė vertėjas. Dažniausiai į panašaus tipo renginius ar paskaitas, susijusias su tokio tipo dalykais, kaip vertimas, nevaikštau, kadangi nesieju savo ateities su socialiniais mokslais. Nepaisant to, šį kartą atėjęs nepasigailėjau. Paskaita man pasirodė įtraukianti dėl vedėjo Vincento Klipčiaus gebėjimo komunikuoti su mokiniais bei atskleidimo, kokių reikia žinių, norint susieti daug įvairių dalykų literatūroje, tai ir padaro iš kitos kalbos išverstas knygas įdomias skaityti bei turtingas turinio perteikimo prasme. Taip pat niekada nesusimąsčiau, kaip gali būti sunku išversti elementariausią knygos pavadinimą ir kiek mąstymo bei išprusimo reikia pritaikyti, norint tai atlikti tinkamai.
Povilas B.
Visada įdomu ir naudinga pasiklausyti protingų žmonių, kadangi mane pačią labai domina kalbos ir skirtingos kultūros bei norėčiau išmokti daug kalbų, tad ši paskaita tikrai įtraukė. Galbūt norėjau išgirsti šiek tiek daugiau apie tai, kaip jis išmoko tiek kalbų ir kaip kalbėdamas nesusimaišo tarp jų.
Guoda P.
Esu labai dėkinga Vincentui už šią paskaitą, nes supratau, jog verbalinė kalba nėra tik komunikavimo įrankis. Kalba mena apie tautą, jos unikalią kultūrą, istorinį kontekstą. Už iš pirmo žvilgsnio elementarių žodžių slypi jautrūs tautos išgyvenimai. Pasižadėjau sau, kad prieš skaitydama bet kokią knygą, pasidomėsiu jos autoriumi bei istorinėmis aplinkybėmis.
Smiltė G.
Šiandien buvau paskaitoje su vertėju, kuris verčia iš prancūzų į lietuvių kalbą. Paskaita buvo labai įdomi – sužinojau, koks sudėtingas ir atsakingas yra vertėjo darbas. Jis pabrėžė, kad svarbu ne tik tiksliai išversti žodžius, bet ir perteikti prasmę. Taip pat atlikome užduotį – vertėme frazes iš anglų į lietuvių, tai padėjo suprasti vertimo iššūkius. Man ši paskaita labai patiko, nes sužinojau daug naujo apie vertimo svarbą.
Guostė A.
Mokytojos Andželika ir Laura
