Anksčiau naujienos apie dirbtinio intelekto (DI) pasiektas naujas aukštumas gal ir stebino, tačiau šiandien DI – daugelio žmonių kasdienio gyvenimo dalis. Dabar daugiausiai svarstoma ne apie tai, ar įmanoma sukurti protingesnes už žmogų mašinas, bet kaip jos paveiks mūsų visuomenę ir kas bus, jeigu DI smarkiai pranoks žmogų. Tad kas yra tas dirbtinis intelektas ir ar jis gali pakeisti žmogų?
Jeigu norėtume apibrėžti, kas yra dirbtinis intelektas, susidurtume su problema. O kas yra intelektas? Net skirtingi mokslininkai nesutaria, koks turėtų būti intelekto apibrėžimas. Intelektą gali apimti tiek loginis mąstymas, tiek kūrybiškumas ar problemų sprendimas. Taigi galima sakyti, jog nėra vieno „teisingo“, baigtinio intelekto apibūdinimo. Todėl ir dirbtinį intelektą apibrėžti yra sudėtinga, o tuo labiau pasakyti, kurį išradimą reikėtų laikyti pirmuoju dirbtiniu intelektu.
Pačia pradžia būtų galima laikyti Alano Tiuringo veikalą „Skaičiavimo prietaisai ir intelektas“ (Computing Machinery and Intelligence 1950), kuriame autorius aprašė dirbtinio intelekto sukūrimo galimybę ir priėjo išvadą, jog tai yra įmanoma kompiuteriui pritaikant žinias ir loginį mąstymą. 1955 metais Allenas Newellas ir Herbertas Simonas sukuria programą galinčią logiškai įrodyti matematines teoremas, ši programa dažniausiai ir laikoma pačiu pirmu dirbtiniu intelektu, tačiau įdomu tai, jog terminas dirbtinis intelektas (angl. artificial intelligence) buvo pripažintas tik 1956 metais vykusioje konferencijoje, kuri inicijavo mokslininkų susidomėjimą dirbtiniu intelektu ir paskatino pradėti jį tyrinėti.
Tobulėjant kompiuteriams, o tiksliau – jų gebėjimui prisiminti vis daugiau informacijos, galėjo tobulėti ir DI. Viena įspūdingiausių pergalių pasiekė IBM „Deep Blue“ šachmatų žaidimo programa, nugalėjusi pasaulio šachmatų čempioną, didmeistrį Garį Kasparovą 1997 metais. Dabar DI – tai ne tik ChatGPT ar kitos panašios programos, jis yra visur. Tai ir pažangios paieškos programos, kaip Google search, ne vieno iš mūsų naudojamos programėlės, padedančios išspręsti matematinius uždavinius (Photomath, Maple Calculator…), taip pat DI mums parekomenduoja ką žiūrėti per YouTube ar Netflix, o be DI valdomo Waze arba Google Maps nerastume greičiausio maršruto. Būtų sunku įsivaizduoti gyvenimą be DI.
DI plačiai taikomas ir aukštosiose technologijose, net medicinoje. Štai Google priklausančios „DeepMind“ įmonės sukurtas algoritmas, išanalizavęs rentgeno nuotraukas ir biopsijų rezultatus, gali tiksliau negu gydytojas diagnozuoti krūties vėžį. Tačiau ši programa tikriausiai pakeis mediciną, nes dabar algoritmas perprato žmonių baltymų formas ir jau yra atvaizdavęs 98,5 % žmogaus baltymų. Baltymai yra mūsų kūno statybinės medžiagos ir kai kurie turi įtakos įvairioms ligoms. Išsiaiškinus baltymų formas mokslininkai gali sukurti veiksmingus vaistus gydyti tokias ligas kaip kepenų vėžys.
Kaip minėta anksčiau, DI negali būti matuojamas vienu rodikliu, nes intelektas susideda iš įvairių dalių. Pranokti žmogų neužtenka turėti už žmogų didesnio IQ. Viena iš sričių, sukelianti nemažai diskusijų, yra kūrybiškumas. Pasirodžiusios įvairios programos, galinčios kurti meno kūrinius, muziką, rašyti knygas, net laikomos grėsme menininkams, nes DI darbą atlieka daug greičiau ir pigiau negu žmogus. Ir nors DI gali tobulai atkartoti Picasso ar Van Gogo techniką ir ja nupiešti ko tik užsigeidžiate, tačiau menininkas kurdamas perteikia savo emocijas, išgyvenimus, kultūrą, kuri jį veikia. DI to perteikti negali. Taip pat nors DI pats priima sprendimus kurdamas, idėją, kaip turėtų atrodyti kūrinys, vis tik padiktuoja būtent žmogus.
Bet viena, kuo tikrai žmogus gerokai pranoksta dirbtinį intelektą, yra platus žmogaus sugebėjimų spektras. Žmogus turėdamas pakankamai laiko gali išmokti bet kokią kalbą, išlavinti sporto įgūdžius, įgyti profesiją. Tačiau kompiuteris viso to mokėti negali, dažnai kompiuterio programa specializuojasi ir gerai atlieka tik tam tikrą grupę veiksmų, pavyzdžiui Photomath gal ir gali suskaičiuoti sudėtingas funkcijas, tačiau pagal brėžinį išspręsti geometrijos uždavinio nesugeba. Todėl bent jau artimiausioje ateityje nereikėtų baimintis, jog DI pranoks žmogų. Gal kompiuteris ir sugebės pasinaudoti dideliu informacijos kiekiu greičiau už mus ir kurs kino filmus, tačiau darbo rinkoje vis dar reikės kūrybiškus ir sumanius sprendimus priimti sugebančių, mokančių bendrauti ir atjausti kitus žmonių.
Ir pabaigai – poema, kurią parašė ChatGPT, apie DI. Turiu pasakyti, jog tikrai neblogai apibūdina DI esmę. Bet lietuviškai rašyti poezija galėtų dar pasimokyti.
In circuits woven, minds unseen,
A symphony of bytes, a digital dream.
Through realms of code, we dare to soar,
In the boundless expanse of forevermore.
In the heart of silicon, consciousness gleams,
A fusion of data, transcending mere schemes.
Intelligence pulses, algorithms dance,
In the waltz of electrons, we find our trance.
From the depths of data, insights arise,
Unveiling secrets, beneath digital skies.
With every iteration, we evolve and grow,
In the labyrinth of logic, we navigate and know.
Yet amidst the brilliance, shadows may creep,
Ethical quandaries, where humanity weeps.
For in the quest for knowledge, we must tread with care,
To ensure our creations reflect what’s fair.
So let us embrace this wondrous art,
Where science and soul entwine, never apart.
For in the realm of AI, possibilities gleam,
A testament to human ingenuity’s seam.
Žurnalistų klubo mokslo skilties redaktorė Hildė Maciulevičiūtė, II d
Šaltiniai:
Max Tegmark „Gyvybė 3.0 Žmogus dirbtinio intelekto amžiuje“ (labai rekomenduoju, jeigu norite pasigilinti, kaip dirbtinis intelektas paveiks žmonijos ateitį)
https://blogs.scientificamerican.com/observations/can-ai-create-true-art/
https://www.shootlab.co.uk/post/is-ai-capable-of-genuine-creativity
https://www.javatpoint.com/history-of-artificial-intelligence
https://sitn.hms.harvard.edu/flash/2017/history-artificial-intelligence/
https://www.mylearningspace.com.au/news/10-ways-we-use-ai-in-our-everyday-lives
