Ką reikia žinoti, ruošiantis į žygį gamtoje? Žygių vedlio P. Rudinskio patarimai (tinklalaidė)

  1. Pradžia
  2. Mokinių naujienos
  3. Ką reikia žinoti, ruošiantis į žygį gamtoje? Žygių vedlio P. Rudinskio patarimai (tinklalaidė)

Ką reikia žinoti, ruošiantis į žygį gamtoje? Žygių vedlio P. Rudinskio patarimai (tinklalaidė)

Mokslo metams pasibaigus, svarbu nepamiršti ir toliau kelti sau iššūkius, kurie ugdo. Šiltuoju metų laiku tam puikiai tinka žygiai gamtoje. Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos tinklalaidėje „Po pamokų“ mokyklos žurnalistė Aistė Pugačiauskaitė kalbina buvusį Vilniaus universiteto žygeivių klubo prezidentą, žygių vedlį Povilą Rudinskį. Klausydamiesi viso epizodo platformoje „Spotify“, sužinosite, kaip tinkamai pasirengti žygiui, ką susidėti į kuprinę bei kokiems iššūkiams nusiteikti.

Aistė Pugačiauskaitė: Kaip nusiteikti morališkai ir kaip fiziškai pasiruošti savo pirmajam žygiui?

Povilas Rudinskis: Visų pirma, reikėtų užduoti sau klausimą, ar tikrai niekada nesi buvęs žygyje. Daugelis žmonių sako, jog neįveiks 15 kilometrų. Verta susimąstyti – juk kartais net mieste mums tenka nueiti panašų atstumą. Niekada nereikia bijoti atkarpų ilgio, tačiau persistengti taip pat neverta – galima pradėti nuo 10 ar 15 kilometrų, nuo vienadienių žygių miškuose. Tokiai pradžiai puikiai tinka ir mūsų klubo rengiami savaitgalių maršrutai.

Tam, kad žygis būtų komfortiškas, svarbiausia tinkamai pasirinkti avalynę. Batai turėtų būti patogūs, pranešioti, netrinantys. Taip pat vertėtų nepamiršti maisto bei užkandžių sau ir draugui. Svarbiausia čia – noras ir nusiteikimas: jei žmogus nori, jam tikrai pavyks įsilieti į žygeivių gretas.

Povilas Rudinskis ir Aistė Pugačiauskaitė

Aistė Pugačiauskaitė: Esate nukeliavęs daug kilometrų. Papasakokite, koks įsimintiniausias nuotykis pasitaikė kelyje. Kokias vietoves atradote?

Povilas Rudinskis: Atsimenu žygį Tenerifėje žiemos metu. Tai – kalnuota vietovė, todėl labai greitai keičiasi orai, išryškėja skirtingų metų laikų bruožai: per vieną dieną pasijauti pabuvojęs Labanore, dykumoje, o galiausiai pamatęs ir sniegą.  Labai rekomenduoju šią salą pereiti pėsčiomis. Sala nėra didelė, tačiau jos vaizdai užburia, galima patirti daug nuotykių, neatitrūkstant nuo civilizacijos.

Kalbant apie Lietuvą, daugelis žygeivių yra pamėgę Labanoro regioninį arba Aukštaitijos nacionalinį parką – ežerai, upės ir šilai yra užkariavę žygeivių širdis.

Viso tinklalaidės „Po pamokų“ epizodo klausykitės „Spotify“ platformoje.

Apie mus

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija yra pirmoji lietuvių gimnazija, kurią 1915 metais įkūrė M. Biržiška, J. Basanavičius ir P. Gaidelionis. Kaip ir anuomet, gimnazija užtikrina efektyvų ir kokybišką mokymą ir mokymąsi bei yra atvira pozityviai kaitai. Šiandieninė gimnazija siekia tobulėti, puoselėja savo tradicijas, tautiškumą, toleranciją, lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų, suteikia visapusiškų žinių, padėsiančių jaunam žmogui rasti savo vietą Lietuvoje ir Pasaulyje, tad ir mokyklos bendruomenė yra bendradarbiaujanti, susitelkusi, iniciatyvi, geranoriška, kultūringa, kurianti saugią aplinką, pasitikinti savo sugebėjimais ir besididžiuojanti savo mokykla, kurią pati kiekvieną dieną ir kuria.

Socialiniai tinklai

Naujienos

Meniu