Pasaulis visada buvo ir yra tam tikras chaosas, kuriame kartais blyksteli tiesa. Kokia gi ta tiesa? Mes jos nepaliaujamai laukiame ar ieškome. Ieškome atsakymų į gausybę mus kamuojančių klausimų…

  Tada sustojame ir atsiverčiame Šekspyro sonetus. Paklausite:

• Kam?
• Gal kad patvirtintume šio kūrėjo genialumą?
• Gal kad atrastume juose save?
• O gal tiesiog ieškome tiesos?…

   Šimtas penkiasdešimt keturi Viljamo Šekspyro sonetai – tai unikalus pasaulio lyrikos šedevras. V. Šekspyro sonetai yra griežtos vidinės struktūros (tik 14 eilučių). Juose daug poeto asmeniškumų, gyvenimiškų įžvalgų, bei filosofinės skvarbos. Čia įvairios  būties spalvos: tai šviesesnių nuotaikų blyksniai, kančios ir nevilties šešėliai, emocinių išgyvenimų  pliūpsniai. Ir vėl – nepajudinamas tikėjimas žmogumi. Neįmanoma trumpai nusakyti didžiąją sonetų vertę. Renesanso idėjos, Angliją pasiekusios pusamžiu vėliau,  suspindėjo poetinėje ir taip pat draminėje V. Šekspyro kūryboje. Jis šlovino dvasinį ir kūniškąjį žmogaus pradą kaip tam tikrą epochos gyvensenos ir jausenos santykį. O visos šios temos ir idėjos yra įvilktos į tobulą meninę formą.

   Apskritai, poezija mums visada atveria netikėtumų kupiną erdvę.  Ir kai pasineri į ją, pradeda atrodyti, kad toje erdvėje esame ir gimę. Gal antrą, gal trečią kartą. Tai jau nesvarbu. Nesvarbu, kiek laiko praėjo, kiek visko įvyko…

Gegužės 13-os vakarą, 15-osios Kūrybos nakties ramybėje, pasinėrėme į V. Šekspyro sonetus. Kiek daug mes juose atradome…

 Muzikos studijos vadovas Aurimas su ansambliečiais sukūrė užburiančią dainą. Buvo jauku ir gera.

Teatro studijos vadovė

O dabar žodis tiems, kurie atėjo. Trumpi įspūdžiai iš Kūrybos nakties:

Lukas Aleiničevas:

   „Man labai patiko Vlado Bagdono koncertas, ypač dainos „Žvilgsnis pro langą“ ir „Ane“. Darbas su ansambliu ir dramiukais buvo net ne darbas, o absoliutus malonumas ir ramybė. Buvimas su visais nakty labai suartino. Taip pat labai patiko, ką paruošėme su Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos vokaliniu-instrumentiniu ansambliu „Muzikos studija“ (vadovas Aurimas Galvelis), nes radome kūrinį, kuris labai mums tiko ir patiko, ir jį padarėm visiškai savaip, melodijai naudojom tik bosinę gitarą, kuri vis dar skamba mano galvoje naktimis. Ir sonetų ruošimas ir skaitymas labai man patiko, visi jie buvo gražūs ir man patiko žiūrėti kitų paruoštus pasirodymus. Magiškiausia akimirka buvo saulėtekis, kur visi tiesiog laukė tekančios saulės ir džiaugėsi, kai ši pagaliau pasirodė. Noriu padėkoti vadovei Janinai už tai, kad suorganizavo šią magišką naktį; dramiukams ir ansambliukams už tiesiog buvimą ir savo tėvams už tai, kad išleido. Ačiū.“

Aistė Užaitė:

  „Labai smagu buvo visą naktį kurti ir tada eiti pasitikti saulės! Pirmiausia  klausėmės Vlado Bagdono koncerto, vėliau teko įsikūnyti į Šekspyro sonetus, taip pat paklausyti, ką sukūrė ansamblis, netyčia pradėjom dainuoti liaudies dainų ir sutartinių. Labai produktyvus vakaras, nors ir kai kurie neatkeliavo dėl Eurovizijos, o mes ją irgi šiek tiek pažiūrėjom! Dar žaidėm ir valgėm picas. O pasitikti saulę taip smagiai dar niekad neteko! Ačiū!“

Gerda Kirtiklytė:

   „Ši naktis iš tiesų buvo viena gražiausių ir įsimintiniausių mano gyvenime. Buvo nuostabu, kad mes dar labiau suartėjom su žmonėmis, su kuriais jau ir taip, atrodo, buvom pažįstami. Labiausiai turbūt patiko atsipalaiduoti, mėgautis kiekviena akimirka ir kurti sonetų pasirodymus, o po to stebėti, kaip kyla saulė. Tos akimirkos, kai visi plojom ir džiaugėmės, kad pagaliau saulė iškilo iš už miško, niekada nepamiršiu.“