Sausio 13-osios proga kviečiame skaityti gimnazistės Salomėjos Siparytės esė apie laisvą Lietuvą

Sausio 13-osios proga kviečiame skaityti gimnazistės Salomėjos Siparytės esė apie laisvą Lietuvą

„Virš keturiasdešimt metų buvome neteisėtai prijungti prie SSRS, bet kai kurie prie režimo įpratę žmonės dar ir dabar burba tą visiems mums gerai žinomą frazę: „Prie ruso buvo geriau.“ Nors „prie ruso“ ir negyvenau, iš savo aplinkos sprendžiu, jog dabar gyvename geriau. Esu labai dėkinga visiems savo gyvybe rizikavusiems, pasiaukojusiems lietuviams, kurių prioritetas buvo laisvės siekis. Manau, kad žmonės, kurie skundžiasi, jog dėl viso šio proceso prarado stabilumą, darbus, pinigus, tiesiog nepakankamai įvertina šviesiąją nepriklausomybės pusę – savarankiškumą, nuosavo verslo kūrimo galimybes, galop, svarbiausią žmogiškąją vertybę – laisvę.

1990 metais prasidėjo nepriklausomos Lietuvos kelias. Dabar 2020-ieji, o aš vis dar gyvenu nepriklausomoje valstybėje. Kadangi turiu mamą, dirbusią Lietuvos Sąjūdžio informacijos agentūroje, vyresnį brolį, gimusį būtent per Sausio 13-osios įvykius, o pati pasaulį išvydau 2004 metais, kai Lietuva įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, turiu tam tikrą požiūrį į nepriklausomos valstybės kūrimą. Kai gimė mano brolis, į ligoninę pasižiūrėti naujagimio atėjęs mano tėvas neprasibrovė pro tankus, o mama, sukrėsta baimės, klausėsi radijo: kas gi vyksta ten už lango?! Ar man atrodo, kad buvo geriau? Tikrai ne. Mano mama, kaip jau minėjau, dirbo Sąjūdyje, jai buvo vos dvidešimt, tačiau per laiką, kurį praleido siekdama Lietuvos nepriklausomybės, ji įgijo neišdildomos patirties ir, galiu teigti, asmeniškai prisidėjo prie laisvės, kuria šiandien džiaugiuosi aš.

Pasaulį išvydau 2004-aisiais. Šie metai mūsų mylimai Lietuvai ypatingi, tam paminėti turime dvi dienas – kovo 29-ąją ir gegužės 1-ąją. Kovą, po ilgų derybų, Lietuva tapo NATO nare. Tai reiškia, kad turime JAV pajėgų palaikymą ir karo atveju mus gins supervalstybė. Mano nuomone, tai yra labai didelis ir greitai, vos per keliolika metų, pasiektas laimėjimas. Gegužę įstojome į Europos Sąjungą. Tai reiškia dar didesnį saugumo užtikrinimą, dar stipresnių vertybių – orumo, laisvės, demokratijos, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms – puoselėjimą.

Mano paminėti pavyzdžiai – keli iš nedaugelio Lietuvos pasiekimų, apie kokius būtų galima rašyti daug. Didžiuojuosi mumis visais, net ir nepatriotiškais lietuviais, nes net ir tie, kurie dar nepatyrė laisvės galios, ateityje ją pajaus. Taigi, mieli burbekliai, kviečiu pagalvoti dar kartą: ar tikrai prie ruso buvo geriau?“

Apie mus

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija yra pirmoji lietuvių gimnazija, kurią 1915 metais įkūrė M. Biržiška, J. Basanavičius ir P. Gaidelionis. Kaip ir anuomet, gimnazija užtikrina efektyvų ir kokybišką mokymą ir mokymąsi bei yra atvira pozityviai kaitai. Šiandieninė gimnazija siekia tobulėti, puoselėja savo tradicijas, tautiškumą, toleranciją, lanksčiai prisitaiko prie besikeičiančių sąlygų, suteikia visapusiškų žinių, padėsiančių jaunam žmogui rasti savo vietą Lietuvoje ir Pasaulyje, tad ir mokyklos bendruomenė yra bendradarbiaujanti, susitelkusi, iniciatyvi, geranoriška, kultūringa, kurianti saugią aplinką, pasitikinti savo sugebėjimais ir besididžiuojanti savo mokykla, kurią pati kiekvieną dieną ir kuria.